rupūžynė

rupūžynė
rupūžỹnė sf. (2) 1. NdŽ, Ds žr. rupūžynas 1. 2. koks su degtine sutaisytas gėralas: Paprašė, ar neturinti kokios rupūžỹnės – esąs labai neišsigalįs End. 3. menk. bjaurus, prastas daiktas: Šlapie vietoms kelias yr gyva rupūžỹnė, nė pravažiuoti negal Vvr. Tokią rupūžỹnę (kupstotą, duobėtą pievą) reikia tik išarti ir užsėti Up.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • rupužynė — rupužỹnė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rupūžynė — rupūžỹnė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rupūčkienė — rupūčkiẽnė sf. (2) vieta, kur daug rupūžių, rupūžynė: Ant to pamato tikra rupūčkiẽnė Lkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”